GALERIJA VARTAI CODE ART MUGĖJE

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d., galerija „Vartai“ antrąjį kartą dalyvauja „Code Art“ šiuolaikinio meno mugėje Kopenhagoje, kurioje pristatys kuratorinę ekspoziciją, sudartytą iš Lietuvos menininkų Mindaugo Lukošaičio, Vytauto Viržbicko ir Latvijos menininko Janis Avotinš kūrinių. Praėjusiais metais šioje mugėje dalyvavo 75 galerijos, įskaitant prestižinėmis laikomas Perrotin, König, Neu, Hans Alf ir kitas galerijos. Vienintelė Pabaltijo valstybių galerija dalyvavusi šioje mugėje pristatė vienų aktyviausių ir žinomiausių Lietuvos meninkų Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūrybą.

Šiais metais galerija „Vartai“ reaguoja ne tik į meno lauko tendencijas, bet bando aktualizuoti ir Baltijos valstybėms svarbias kultūrinius ir istorinius įvykius bei temas. Visi trys mugėje pristatomi menininkai savo kūryboje remiasi  politiniais, istoriniais ar mitologiniais naratyvais, juos perkonstruoja, reintepretuoja ir šitaip sukuria naujus, istorinių motyvų prisodrintus kūrinius. Galerijos pristatomoje ekspozicijoje bus apjungtos trys medijos - piešinys, skulptūra ir tapyba, kurios „Code Art“ mugėje padės išskleisti individualų menininkų meistriškumą, kūrybos įvairovę ir, žinoma, dar kartą įdomiai ir aktualiai atkreipti dėmesį į viso regiono bei Lietuvos istorijas.

Galerija pristatys skulptoriaus Vytauto Viržbicko kūrinį „Skamba lyg okupacija (2015 m.). Tai keturios kontrabosinės birbynės priveržtos plačiu juodu diržu su sagtimi, išdėstytos tarsi vieno ženklo skaičiavimo sistema. Šiai dienai kontrabosinės birbynės yra nykstantis instrumentas: nebegaminamas ir beveik nebenaudojamas. Šis ženklas dažniausiai žymi einamąjį rezultatą sporte ir žaidimuose. Tokia skaičiavimo sistema idealiai tinka praėjusių dienų skaičiavimui, todėl yra paplitusi tarp kalėjimuose arba nelaisvėje kalinčių žmonių. Taip jie skaičiuoja įkalintas dienas.

„Naudoju deformuotas kontrabosines birbynes ir jomis ant sienos išdėstytą ženklą, primindamas okupacijos varžomus gyvenimus praeityje Lietuvoje. Jos tarsi įkūnija Lietuvos okupacijos laiką ir tobulai tinka šių dienų scenarijui  Rusijos terorizuojamai Ukrainai ir okupuotam Krymui. Kas nutiktų Krymui, jei jam pavyktų išsilaisvinti? Kokia Lietuva dabar, praėjus šitiek nepriklausomybės metų? Kokia būtų laisvė, jei ji būtų TIKRA laisvė?“, - klausia menininkas V. Viržbickas.

Tuo tarpu istorinį kontekstą papildys ir praplės Mindaugo Lukošaičio kūriniai iš ciklo „Talvisota“ („Žiemos karas“). Tai dviejų šimtų grafitu ant popieriaus atiliktų piešinių serija, rekonstruojanti 105 dienas trukusį Suomijos tautos pasipriešinimą Sovietų Sąjungos invazijai. Anot menotyrininko V. Kinčinaičio, tai itin jautri tema Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. „Suomiams pavyko atsilaikyti prieš keliolika kartų galingesnį priešą. Jie padarė tai, kam nesiryžome mes, jie liko laisvi, mes – su vergo žyme. Šiame kūriniu cikle M. Lukošaitis sukonstruoja labai konkretų ir paveikų naratyvą, tarsi veiksmo filme jis lakoniškai fiksuoja grumtynių, mūšių ir mirties scenas. O visame cikle dominuojanti balta popieriaus spalva pasakoja apie ekstremalias kovos sąlygas didžiuliame šaltyje ir sniego pusnyse, bet tuo pat metu ši baltuma tiesiog neleidžia negalvoti apie mirties atnešamą tuštumą ir tylą, su kuria dažniausiai susiduriama mūšiams pasibaigus.

Galiausiai, J. Avotinš prie šios ekspozicijos prisideda tapybos darbais. Menininkas beveik visuomet savo kūrinių siužetus konstruoja remdamasis istorine medžiaga. Jis tyrinėja senas nuotraukas, laikraščius, plakatus ir kitokią, dažniausiai sovietmetį menančią medžiagą. Neretai tai ir politizuoti, ideologiškai engažuoti vaizdai, kuriuos jis tarsi dar kartą paslepia po sniegu, išvalo nuo ideaologinių ir istorinių kontekstų, ant drobės palieka jau tik vienišas, belaikes, šmėkliškas figūras. Jos nebepasakoja istorijų, bet veikiau perduoda tam tikrą jausmą, energiją, kuomet supranti, jog tai istorija, bet nežinai kokia, ir nežinai, ar nori tai sužinoti.

Galerija „Vartai“ kviečia visus viešinčius ir gyvenančius Kopenhagoje aplankyti „Code Art“ mugę rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d. Galerijos stendas numeris – 029.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.