BARBARA KAPUSTA & FRANZ WEST
SLEEPWALKING III
2014 gegužės 20 d. - birželio 20 d.
Atidarymas gegužės 20 d., 18 val.

Gegužės 20 dieną, galerijoje VARTAI pristatoma trečioji, kuratoriaus iš Vienos Amer Abbas kuruojamos parodų serijos "Sleepwalking” dalis. Pirmoji surengta 2009 m. Temporary galerijoje, Kelne, antroji įvyko 2012 m. Freieis muziejuje Berlyne. Sleepwalking III atsisakoma grupinės ekspozicijos formato. Šiai parodai išrinkti du šiuolaikinės austrų meno scenos atstovai – Franz West ir Barbara Kapusta. 

Užuot pristačius reiškinius, tokius kaip sumaištis ir sprendimas, arba vizualumas ir performatyvumas, seka, čia kuratoriaus sumanymas grindžiamas dviejų meninių jėgų prieprieša. Ankstesniuose Sleepwalking projektuose buvo prisimenamas suvokimas, jog menui iš esmės būdinga savo raidos kryptis atskirti nuo vyraujančios diskurso trajektorijos. Pasak Jaques Rancière, lyginant su kitais „estetiniais režimais“ – politika, mokslu ir t. t., menui būdinga „pirmykštė estetika“. Visi jo aprašyti režimai priklausomai nuo jų koncepcijos ir sudėties individualiai ar kolektyviai dalyvauja juslinės sferos dalybose. Meno subversyvumas arba ardomoji galia susijusi su jo atskyrimu nuo reprezentacijos diskurso. Trečiosios Sleepwalking dalies idėjinė ašis – tai reiškinys. ko nors atsiradimas. Čia taip pat pasitelkiama plačiai paplitusi meno aiškinimo sąvoka,- „kūnas be organų“. Deleuze ir Guattari, pasisavinę šią Antonino Artaud metaforą ir interpretuodami ją Artaud dvasioje, veikale „Kapitalizmas ir šizofrenija“ išaiškina jų sukurtos „rizomos“ atsiradimą ir funkcionavimą. 

Franzo Westo skulptūros, objektai, koliažai ir performansai funkcionuoja kaip nejudantys paveikslai – momentinės įvykių ir mizanscenų fotografijos – išvietintoje erdvėje, atviroje scenoje. Šie objektai ir skulptūros dažnai primena organiškas struktūras ar organišką pavidalą įgavusius perdirbtus daiktus. Čia „Kūnas be organų“ įgyja ypatingą reikšmę, nes tai šizofrenijos – pavergto kūno – išvengianti būklė. Greta objektų Sleepwalking parodoje pristatoma didelio formato Evos Baduros Triskos videointerviu su Franzu Westu projekcija. 

Dideliame ekrane rodomas ir Barbaros Kapustos filmas „Sutarta diena“ – greta jos fotografijų serijos „Mes Jūs Jums“. Jauna menininkė, pasitelkusi poetinius įgūdžius, ryžosi „kūną be organų“ inscenizuoti kaip pasakojimą. Jos fotografijų serijoje portretuojami draugai telkia pastangas vidinį „kūną be organų“ išversti į išorę. Filmuotoje šio projekto versijoje nėra veiksmo. Scenoje menininkės susodinti žmonės sustingsta supaprastintų gestų pozose. 

 Franzo Westo ir Barbaros Kapustos – skirtingoms kartoms atstovaujančių menininkų – kūriniai parodoje Sleepwalking III sudaro simbolinę sąjungą, skirtą sugrąžinti „kūną be organų“, 1948-aisiais Antonino Artaud užrašytą grėsmingai išganingą nuojautą. 

Barbara Kapusta gimė 1983 Lilienfelde, Austrijoje, studijavo Vienos meno akademijoje. Gyvena ir dirba Vienoje. 2008 metais įkūrė drauge su menininku, filmų kūrėju Stephan Lugbauer įkūrė Saprophyt parodinę erdvę. Paskutinės Barbaros Kapustos parodos buvo pristatytos Temporary Galerijoje, Kelne, Vokietijoje (2009), Künstlerhaus, Vienoje (2010), RMIT, Melburne (2010), Freudo muziejuje, Vienoje (2011), Unit One Galerijoje, Bejinge, Kinijoje (2012), Freies muziejuje, Berlyne (2012), Kunstpavillon, Insbruke, Austrijoje (2012), 21er Haus, Vienoje, (2013), Banfo centre, Banfe, Kanadoje (2013).
   
Kuratorius Amer Abbas

Dėkojame Šiuolaikinio meno centrui

Parodos rėmėjai:
Bundeskanzleramt, Austrijos Respublikos Ambasada

Galerijos rėmėjai:
Lietuvos rytas, Namas ir Aš, Infoterminalas, Echo Gone Wrong, Ekskomisarų biuras