Heimo Zobernig & Julia Haller
Die Gemälde
2016 m. birželio 22 d.– liepos 30 d.
2016 06 22–07 30
Parodos atidarymas birželio  22 d. 18 val.

Kuratorius Amer Abbas


Reinhold: ši vadinamoji mintis visuomet yra ne pats dalykas.
              Iš August Wilhelm Schlegel knygos Paveikslas,1798

Ne „matymas yra tikėjimas“, kvaileli, bet „tikėjimas yra matymas“ – tai moderniam menui tapo visiškai literatūriška; paveikslai ir kiti kūriniai egzistuoja tik tam, kad iliustruotų tekstą.
              Iš Tom Wolfe knygos Nutapytas žodis,1975


Heimo Zobernig
The Untitled and the Titled
Untitled, 2015
akrilas, drobė
200 x 200 cm

<< >>

Julia Haller
Ich war schon als Kind so scheiße II, 2016
akrilas, pigmentas, mineralinė plokštė
kintantys matmenys

<< >>


Heimo Zobernigas ir Julia Haller atstovauja skirtingoms menininkų kartoms, tačiau juos sieja išskirtinis tapybos bruožas – neišsenkantis estetinis automatizmas, naudojamas siekiant suvokti save ir abstrahuoti.

Heimo Zobernigo kūriniuose abstrakcija paremta seniai nusistovėjusia abstrakčios spalvos, savarankiško vienspalviškumo, kraštų ir plokščio paviršiaus idioma. Vaizdas kaip „paveikslas“ pirmiausia egzistuoja tik sau. Nėra jokio garso, jokio pasakojimo ir kur kas mažiau emocijų.

Vienoje kuriančio menininko Heimo Zobernigo kūryba yra konceptualaus atšiaurumo, aktualių meno klausimų ir savaiminio optimizmo mišinys. Ją sudaro įvairūs minimalistinio ir konceptualaus meno persvarstymai, kuriais bandoma tyrinėti medžiagą, autorystės sąvoką bei tai, kaip jo objektų, skulptūrų, erdvių, paveikslų, katalogų ir videodarbų dydis komplikuoja jų suvokimą. „Mano sprendimai mene paremti tyrinėjimais, o jų vertinimas tikrai galėtų būti apibūdintas kaip humoristinis“, – teigė menininkas.

Diskutuodami su Heimo Zobernigu apie tapybą ir jos poveikį, pastebėjome, kad šių laikų menininkai apie paveikslus kalba itin asmeniška maniera, pasireiškiančia idėjų ir teorijų taikymu. Šitai ypač akivaizdu menininkų ir kuratorių pokalbiuose. Viena vertus, tai yra meno problema, tačiau, kita vertus, gali būti naujas žvilgsnis į kuratorystės problemą… permąstymo kalbantis koncepciją. Galbūt tai nauja tendencija, kurią galima priskirti sąvokai „šiuolaikinis“?

Julios Haller (buvusi Heimo Zobernigo mokinė) darbai užima beveik nereprezentuojamą vietą meno istorijoje, jais labiau stengiamasi perteikti linijos išsilenkimo taškus, seną epoksidinių dažų dėmę ir minimalistinį vaizdinį, kuris padeda atpažinti kažkur jau matytus ženklus. Spalva yra ne viskas. Daug kas nutinka ne tapybos veiksmo metu, – kitas vizualus procesas, kurį veikia paveikslas, yra mąstymas... Mintis sukuria atvirkščią abstrakčios formos trajektoriją. Čia kyla minčių apie tai, ko paveiksle iš tikrųjų „trūksta“, arba kas yra „pasisavinta“. Julios Haller paveiksluose malonumas slypi mąstyme ir kalbėjime apie vaizdą, kuris manomai nutapytas. Jos kūriniuose vaizdas yra sukurtas arba įtvirtintas mąstymo procesas.

„2015 metais Julia Haller „Secesijoje“, Vienoje, sukūrė naują grafikos darbų seriją ant mineralinių plokščių. Jų paviršių menininkė frezuoja, dažo pigmentais ir taiko kitas technikas. Menininkei įdomu kurti situacijas, kuriose meno kūriniai gali būti suvokiami ir kaip savarankiški, ir kaip vienas kitą papildantys, – kuomet ekspozicija yra šis tas daugiau nei ją sudarančių kūrinių suma, ją sudaro skirtingose erdvėse pristatomi kūriniai. Vos pastebima autorės intervencija leidžia jai manipuliuoti, kaip žiūrovas suvokia erdvę, kurioje eksponuojami kūriniai“, – sako Jeanette Pacher.

Abiejų menininkų paveikslai sudėtingi, juodu visiškai pasitiki emancipuotu vaizdu. Paveikslas yra gyvas ir jis yra mūsų kultūros dalis, o ypač – jo abstrakcija.

Heimo Zobernigas gimė 1958 m. Karintijos žemėje Austrijoje, o dabar gyvena ir kuria Vienoje. Yra surengęs daugybę solinių parodų tokiose vietose, kaip Venecijos bienalė (2015), Friedrico Petzelio galerija, Niujorkas (2014), Reina Sofía nacionalinis muziejus ir meno centras, Madridas (2012),  Georgesʼo Pompidou centras, Paryžius (2009), Bordo šiuolaikinio meno muziejus (2009) ir Tate muziejus, Londonas (2008). 2010-aisiais Zobernigas gavo Austrijos Fredericko ir Lillianos Kieslerių fondo apdovanojimą už architektūrą ir meną Vienoje, o 2016-aisiais buvo apdovanotas Roswithos Haftmann apdovanojimu Ciuriche.

Julia Haller gimė 1978 m. Frankfurte, šiuo metu gyvena ir kuria Berlyne bei Vienoje. Menininkė yra pristačiusi savo darbus įvairiose galerijose ir muziejuose: Naujajame muziejuje Hamburge (2015); Vienos „Secesijoje“ (2015), Belvederio rūmų muziejuje (2015) ir Dianos Lambert galerijoje (2014); Freies muziejuje Berlyne (2011). 2015-aisiais Haller gavo Kardinal-König-Kunstpreis apdovanojimą ir tais pačiais metais buvo nominuota Faber-Castell tarptautiniam piešimo apdovanojimui.

Amer Abbas


25-mečio parodų globėjas
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

25-mečio parodų partneris
„Lewben Art Foundation“

Globėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, Rolandas Valiūnas

Galerijos rėmėjai
Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“, „Ararat“