Žydro dangaus dienos 2017 rugsėjo 8 d. - spalio 13 d. ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() 2017 m. rugsėjo 8 d. galerija
„Vartai“ kviečia į Tomo van Houtryve parodos „Žydro dangaus dienos“ atidarymą.
Menininkas pristatys bepiločiais orlaiviais vykdomus karinius veiksmus dokumentuojančius
vaizdus, užfiksuotus iš oro ir supinančius metaforiškumą bei reportažiškumą
vaisingoje meno ir dokumentikos sankirtoje. 2012 m. spalį bepiločio orlaivio
atakos metu Šiaurės Pakistane žuvo 67 m. moteris, skynusi ybiškės vaisius prie
savo namų. Po metų JAV Kongreso komisijos svarstyme Vašingtone šios moters
trylikametis anūkas Zubairas Rehmanas davė parodymus įstatymų leidėjų grupei. Per
sprogimą skeveldrų sužeistas berniukas pareiškė: „Nebemėgstu žydro dangaus.
Tiesą sakant, dabar man patinka pilkas dangus. Sparnuotosios raketos neskraido,
kai dangus pilkas.“ Anot bepiločių orlaivių
antskrydžių atvejus tiriančių žurnalistų, Zubairo Rehmano močiutė yra viena iš
kelių tūkstančių žmonių, nužudytų per JAV surengtas slaptas bepiločių orlaivių
atakas nuo 2004 m. Nors gyvename labiausiai informacijos sklaidos priemonių
susaistytame amžiuje žmonijos istorijoje, visuomenės beveik nepasiekia
bepiločių orlaivių karo ir jo aukų vaizdai. Reaguodamas į tai, menininkas
nusprendė pritaisyti fotoaparatą prie mažos skraidyklės ir keliauti per Ameriką
fotografuodamas tokius pat susibūrimus, kokie vyko per sparnuotų raketų sprogimus
Pakistane ar Jemene – vestuves, laidotuves, grupines maldas arba mankštas. Jis
sudarė iš dangaus stebimų „taikinių“ sąrašus skaitydamas šimtus pranešimų apie
bepiločių orlaivių atakas. Jis taip pat skraidino savo kamerą virš vietų,
kuriose skraidyklės naudojamos Amerikoje mažiau mirtinais tikslais – kalėjimų,
naftos telkinių bei JAV ir Meksikos sienos. Pats menininkas sako: „Kurdamas
šiuos atvaizdus siekiu atkreipti dėmesį į besikeičiančią asmeninio privatumo,
sekimo ir šiuolaikinio karo prigimtį. Anot Albert’o Camus, valdžia neturi
sąžinės – kartais ji turi politinį kursą, bet tik tiek. Daugeliu prasmių,
bepiločiai orlaiviai, ypač naudojami kariuomenės, geriausiai iliustruoja
politiką be sąžinės ir empatijos. Kai dangus užsipildo skraidyklėmis, mes turėtume
pasvarstyti, kaip ši technologija bus naudojama ir patiriama. Ar kada nors jų
vaizdas virš mūsų galvų taps toks pat įprastas, kaip lėktuvo ar paukščio? Ar,
priešingai, žmonės pradės trokšti pilko dangaus, kaip Zubairas Rehmanas?” Tomas van Houtryve yra
menininkas, fotografas ir rašytojas, kritiškai nagrinėjantis šiuolaikinio
pasaulio problemas. Jis pristatė savo kūrybą personalinėse parodose Paryžiuje,
Niujorke, Barselonoje ir Italijoje. Jo darbų yra daugelyje privačių kolekcijų
Europoje, Azijoje ir JAV, taip pat Tarptautinio fotografijos centro muziejaus
(ICP), Nelsono-Atkinso meno muziejaus, Čikagos šiuolaikinės fotografijos
muziejaus (MoCP) bei Atviros visuomenės fondų rinkiniuose. Mecenatas Globėjas Parodos rėmėjai Galerijos rėmėjai |
|