Adomas Danusevičius
Purvas ir gėlės
2019 m. balandžio 4 d. – 2019 m. gegužės 10 d.

Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 18:00 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma jaunosios kartos tapytojo Adomo Danusevičiaus paroda. Jau dešimt metų menininko pavardė užima išskirtinę vietą Lietuvos meno lauke dėl plėtojamų seksualinio identiteto temų ir queer estetikos.

Tačiau paskutiniųjų metų darbai žymi naują tarp Vilniaus ir Kopenhagos migruojančio menininko kūrybos etapą. Jame - tapyba kaip alcheminis vyksmas, o plėtojami transkultūriniai, transistoriniai vyriškumo ir moteriškumo vaizdiniai užsimena apie gyvybės cikliškumą, hibridiškumą, nuolat tarp materijos ir formos cirkuliuojančią energiją.

Purvas ir gėlės - universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo - beformio ir netauraus - dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.

Kurianti ir griaunanti pirmapradė energija A. Danusevičiaus kūriniuose mainosi ir žaismingai flirtuoja, čia nusivesdama į klampius pasąmonės požemius, čia panardindama į svaigias žiedų haliucinacijas. Socialiniai ir lyties tapatumai maišosi, jungiasi ir čia pat vėl išvirsta į neišmatuojamu potencialu trykštančią beformę medžiagą. Atsikartojantys gamtos motyvai – gyvastingi, žavūs, paslaptingi ir tuo pat metu seksualiai dviprasmiški, flirtuojantys su žiūrovo pojūčiais.

Menininko įvaldytas gyvas ir „mėsiškas“ potėpis įsikūnija drobės paviršiuje kaip kūrybiniame procese suvaldyta susitvenkusi energija, paverčianti paveikslą transgresijos objektu. Menininko atsisakymas kopijuoti regimosios tikrovės atvaizdus, priešingai – sąmoningas jų tirpdymas, uždengimas priartina prie dar Georges Bataille suformuluotų idėjų apie beformiškumą (informe) mene, būtiną kūrybinės intuicijos išlaisvinimo sąlygą. Tiek graikų chaoso kaip pasaulio pradžios mitas, tiek dabartinė Didžiojo Sprogimo teorija kalba apie vieną ir tą patį - beformiškume glūdinčią kūrybiškumo sėklą.

Adomas Danusevičius (g. 1984 m. Vilniuje) yra baigęs menų doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, teorines ir praktines žinias gilinęs Danijos Karališkojoje menų akademijoje.  Nuo debiuto 2008 m. menininko kūryba buvo pastebėta ir įvertinta dailės kritikų, jo darbų įsigijo privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, tarp jų - Lewben Art Foundation ir MO muziejus. Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, o ši paroda galerijoje „Vartai“ – jau tryliktoji asmeninė. 2018–2019 m. A. Danusevičius pelnė Bavarijos kultūros ministerijos apdovanojimą su stipendija kurti prestižinėje “Internationales Künstlerhaus Villa Concordia” menininkų rezidencijoje Bamberge (Vokietija). Menininko kūriniai iš debiutinės serijos „Karminas“, „Kamufliažinis vyriškumas ir kempiškasis blizgesys“ buvo pastebėti ir įtraukti į reikšmingą leidinį Queer!?: Visual Arts in Europe: Beeldende kunst in Europa(sud. Evert van Straaten, Anton Anthonissen, 2019), kurioje aptariama queermeno raida.

Parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė – Jurašienė

Mecenatas

Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Globėjas

Renata ir Rolandas Valiūnai

Galerijos rėmėjai

Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, Clear Channel, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Parodos grafinis dizainas

Laura Grigaliūnaitė

Parodos tekstas

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė